Granulių degikliai nuo 5 iki 50 kW B-Max, Pelltech ir Mareli Systems

Granulių degikliai. Patarimai ieškantiems.

Tampame vartotojų visuomene. Vis dažniau reklama turi lemiamą įtaką mūsų sprendimams. Įsigiję daiktą kartais net vartojimo instrukcijos nebeprisiruošiame pavartyti. Toks elgesys nėra blogis pats savaime – skubančiame pasaulyje neįmanoma ir tikriausiai neverta net bandyti suvokti visų naujienų aplinkui. Visgi nesinori ir beverčių pirkinių, todėl ieškome kažko, galinčio padėti pasirinkti. Bet net ir geriausias patarėjas visų pirma turi suvokti, ko mes norime, kad išvengtume nesusikalbėjimo problemų.

Pabandysiu padėti susidaryti apytikrį vaizdą apie buitinius granulių degiklius. Jei tai Jums pagelbės – jausiuosi nuveikęs kažką gera.

1. Granulių degiklis. Kas per ,,žvėris“?

Granulių degikliai – puikus išradimas medienos (ir ne tik) atliekoms utilizuoti. Tiek puikus, kad kartą pabandžius vėliau ,,neatliekų“ deginti tiesiog nebesinori. Veikimo principas labai paprastas – uždegame saują granulių ir palaikome degimą vis įmesdami į lauželį po keletą papildomų gabalėlių. Kai nebereikia šilumos – naujų kuro porcijų nebeduodame, palaukiame, kol ugnis užges ir… viskas! Įrenginys, kuriame vyksta šis procesas, vadinamas granulių degikliu.

Pagrindinės sudedamosios dalys – kuro padavimo sraigtas, užtikrinantis kuro patekimą į degiklį, ventiliatorius, pučiantis degimui palaikyti reikalingą orą, ir degimo kamera, kurioje šie du komponentai ,,sumaišomi“. Pridėkime dar keletą relių ir jutiklių – štai it turime daiktą.Tokia logika ir vadovaujasi dauguma ,,garažinės“ kategorijos degiklių gamintojų. Tačiau norint granules ne deginti, o sudeginti, reikalai šiek tiek komplikuojasi.

Būtina išlaikyti vadinamąjį kuro/oro santykį. Tai reiškia, kad reikia matuoti ir reguliuoti tiek paduodamo oro, tiek kuro kiekius . Be to, reikia suderinti du sunkiai derančius dalykus – ventiliatoriaus pučiamas oras kartu turi išnešti iš degimo kameros pelenus. Būtina užtikrinti nustatytą oro srauto greitį degimo kameroje, o tam vėlgi reikia atitinkamo oro kiekio, kurio yra smarkiai per daug, lyginant su degimo palaikymui reikalingu kiekiu (na ir sakinėlis gavosi!).

Turime problemą. Dirbsime su oro kiekiu, pakankamu išnešti pelenams – šiluma keliaus per kaminą laukan. Jei oro bus tik tiek, kiek reikia kurui sudeginti – sėdėsime prie katilo ir semsime pelenus iš degimo kameros. O dar jei granulės prastesnės (daugiau smėlio), pradeda kauptis vadinamieji ,,šlakai“, kuriems pašalinti net ir maksimalios ventiliatoriaus galios nebeužtenka…

Apibendrinant reikėtų pabrėžti, kad bene pagrindinė degiklio efektyvumą apibrėžianti charakteristika yra oro pertekliaus koeficientas (faktiškai sunaudojamo oro kiekio santykis su kuro sudeginimui būtinu oro kiekiu). Kuo jis mažesnis, tuo efektyviau gaminama šiluma. Visi degikliai projektuojami pasirenkant kompromisą tarp patogios eksploatacijos ir maksimalaus naudingo veikimo koeficiento. Galima, žinoma, ir be kompromiso – tokiu atveju Lietuvoje degiklių tiesiog neįpirktume… Gamintojai siūlo ganėtinai daug įvairių konstrukcijų įrenginių. Skiriasi forma, spalva, komplektacija, programinės galimybės. Kaina, suprantama, irgi skirtinga. Pirkdamas automobilį, telefoną ar kompiuterį jau vien pagal gamintoją žmogus žino, už ką moka ir kokio lygio rezultato jam tikėtis. Šildymo įrangos rinkoje dar vyrauja įsitikinimas, kad galima pirkti patį pigiausią produktą ir vis tiek gauti maksimalius lūkesčius atitinkantį rezultatą. O dar kiekvienas pardavėjas savo prekę pagiria…

2. Degiklių įvairovė

Kad bent apytikriai galėtumėte įvertinti Jums siūlomo įrenginio vartojimo savybes bei efektyvumą, pabandysiu sugrupuoti granulių degiklius. Visi degikliai pagal kuro padavimo pobūdį skirstomi į viršutinio ir apatinio padavimo degiklius.
Apatinio padavimo degikliai – tai dažniausiai smulkintai ar granuliuotai angliai deginti skirti įrenginiai (pradėjus kaip kurą naudoti kitus birius produktus jie pritaikyti medienos granulių, grūdų ir kt. deginimui). Galingos pavaros, masyvūs granulių padavimo sraigtai – ši įranga sukurta intensyviam darbui, o ne granulyčių barstymui. Dažnai ji net neturi uždegimo funkcijos, nes pritaikyta dirbti nuolat, tik sumažinant galią, kai nereikia šilumos. Rimtas minusas – pavasarį bei rudenį arba reikia gyventi atvertais langais, arba ,,dusinti“ degiklį ir taikstytis su amžinai priskretusiu katilo šildymo paviršiumi. Kuro sąnaudos abiem atvejais ne pačios mažiausios. Žinoma, jeigu turite ar pigiai gaunate kažko degaus ir biraus bei nekeliate didelių reikalavimų patalpų komfortui, toks degiklis labai svarstytinas variantas. Tuo labiau, kad jie santykinai nebrangūs. Bet švaistyti medienos granules?!

Viršutinio padavimo degikliai - šiuo metu populiariausi. Jie kompaktiški, lengvai įkuriami/užgesinami, nėra rizikos užsidegti granulėms kurui skirtoje talpoje. Su jais nesunku užtikrinti norimus šildymo sistemos parametrus. Galima naudoti net tik žiemą šildymui, bet ir vasarą šiltam vandeniui ruošti. Renkantis degiklį derėtų atkreipti dėmesį į jo konstrukcijos elementus, kurių (ne)buvimas leidžia nesunkiai įvertinti gaminio techninį lygį ir prognozuoti galimas ,,silpnas vietas“ eksploatacijos metu:
– paprasčiausi degikliai (vadinčiau juos ,,ekonominiais“): galingas ventiliatorius, sraigtas, granulės byra tiesiai į degimo kamerą. Išsivalymas vyksta maksimaliu oro srautu išpučiant viską iš degimo kameros laukan (pardavėjai šį būdą nepelnytai įvardina, kaip ,,automatinį išsivalymą“). Probleminės vietos – jautrūs granulių dydžiui ir vienodumui. Kadangi padavimo sraigtas atlieka ir dozavimo funkciją, esant nevienodo dydžio granulėms ar didesniam sraigto pasvirimo kampui labai svyruoja kiekvienu sraigto prasukimu paduodamas kuro kiekis, o kartu ir liepsnos intensyvumas, dėl to valdiklis dažnai be reikalo stabdo degiklį, situaciją įvertindamas kaip kuro trūkumą. Kita bėda – užstringa granulės degiklio ,,gerklėje“.

– praplėstų galimybių degikliai. Pagrindinis skiriamasis bruožas – vidinis sraigtas, kuris padeda išvengti granulių užstrigimo padavimo vamzdyje. Dažnai įdiegiamas platesnių galimybių valdiklis (galios moduliavimas ir pan.). Kai kuriuose būna įrengtas netgi mechaninis pelenų išmetimas.
- degikliai, kuriais siekiama kuo efektyvesnio kuro sudeginimo. Kuro ir oro kiekių tiesioginis matavimas bei reguliavimas (matuojamas ventiliatoriaus sukimosi greitis, vidinis sraigtas dozuoja kurą, reikalingą degimui), mechaninis ar pneumatinis (suspaustu oru) pelenų pašalinimas iš degimo kameros užtikrinant minimalų oro pertekliaus koeficientą. Tokių degiklių valdikliai dažniausiai pateikia daug ir įvairios informacijos apie procesą (temperatūra, išretėjimas, kuro skaitliukas, sraigtų apkrovos ir pan.). Daug išoriškai nepastebimų dalykų. Už ką reikia mokėti didesnius pinigus paprastai pasidaro suprantama, nukėlus gaubtą.

– ,,kosmosas“. Austrų, vokiečių švedų ir kt. gaminiai, į kuriuos negali atsižiūrėti parodose, tačiau jų kainos geriau neklausti…
Vertėtų atkreipti dėmesį į degimo kameros konstrukciją:
– ,,retorta“ arba pas mus labiau įprastas pavadinimas ,,vulkanas“. Konstrukcija panaši kaip apatinio padavimo degikliuose, tik mažų gabaritų ir pritaikyta viršutiniam granulių padavimui. Gali deginti prastesnės kokybės granules, tačiau tokie degikliai yra brangūs ir į Lietuvą jie pakliūna dažniausiai tik tada, kai juos nurašo koks švedas.
- ,,bliūdelis“. Degimas vyksta dubenėlį primenančioje kameroje. Reikia geros kokybės granulių arba padidinto kiekio oro, nes pastarojo padavimo angos linkusios užsikišti. Jeigu granulės ,,šlakuojasi“ netgi konstrukcijose su atsidarančiu dugnu pelenai pašalinami ne taip efektyviai kaip norėtųsi.

– ,,tūta“. Granulės deginamos horizontalioje apvalioje ar briaunuotoje kameroje. Šios konstrukcijos degikliuose lengviausia užtikrinti efektyvų degimą ir kartu išvengti pelenų pašalinimo problemų.
Teisybę pasakius yra dar viena grupė degiklių. Juos skirstyčiau pagal gamintojus:
– ,,entuziastai“. Labai gerbiu kuriančius žmones. Ant jų laikosi pasaulis. Jie dažnai prigalvoja tokių sprendimų, kad didiesiems gamintojams ,,stalčiai atsidaro“. Ir nieko čia bloga, jei šiek tiek užsidirbs, pardavę vieną kitą savo kūrybos produktą giminei ar kaimynui…
– ,,garažiniai“. Gamintojai, siūlantys panašius į granulių degiklius produktus, kurie netgi gamina šilumą. Jie pasiruošę nukopijuoti bet kurį įrenginį, pagaminti pigesnį jo ,,kloną“, nesukdami galvos apie medžiagų kokybę ir proceso efektyvumą ir juo labiau apie galutinį vartotoją. Svarbu uždarbis. Daug tokių prekių atkeliauja iš vienos kaimyninės šalies, tačiau lietuviai irgi ne be nuodėmės. Pardavinėti rimtai nebandytą nefiksuotų techninių charakteristikų produktą reikia turėti drąsos… Lygiai tiek pat, kiek ir pirkti.

4. Kuras.

Degiklio darbas labai priklauso nuo kuro kokybės. Pigesnės granulės dar nereiškia, kad mažiau išleisite šildymui. Yra tokia sąvoka – kuro kaloringumas. Turiu pavyzdį, kai labai neblogai degančių ir ,,protinga“ kaina parduodamų medienos granulių kaloringumas buvo net 20% mažesnis, nei įprasta. Aš tokius dalykus galiu išsiaiškinti, nes savo ,,laboratorijoje“ namuose jau devynerius metus bandau tiek degiklius, tiek kurą. Tačiau Jūs to nežinosite, tik keiksite įrangą, kad dirba labai neekonomiškai. Todėl rekomenduočiau įsigyti granules tiesiogiai iš gamintojų. Lemiantis veiksnys granulių kokybei yra žaliava. Buitiniams degikliams geriausiai tinka tik iš nužievintos medienos pagamintos granulės. Jose yra mažiausiai smėlio, o tai reiškia, kad nekils problemų pašalinant iš degimo kameros pelenus.

5. Pardavėjai. Kurį rinktis?

Atsakymai labai paprasti:
- jeigu pardavėjas pats nevykdo garantinio ir pogarantinio aptarnavimo, geriau jo nesirinkti.
- jeigu pardavėjas negali pasiūlyti Jūsų poreikius atitinkančio produkto ir bando Jus prikalbinti pirkti tai, ką jis turi lentynoje – atsakymas, manyčiau irgi aiškus.
- jeigu pardavėjas siūlo neaišku kur gamintą nesartifikuotą produktą – labai rizikuojate.
O rimtai kalbant – tik Jūs galite nuspręsti, ką, kur, iš ko ir už kiek pirksite.